Naftos ir dujų sektoriaus priklausomame Miorės ir Rumsdalioapskrityje gyvenanti lietuvė Sigita Prunskaitė-Balkevičienė regi vis daugiau naftos kainų smukimo padarinių Norvegijai: bendrovėje, kurioje ji dirba, sumažėjo užsakymų, kai kurie jos pažįstami neteko darbo, o spauda vis dažniau rašo, kad norvegų įmonės karpo išlaidas, atsisako planuotų projektų. Ir nors ekonomistai mano, kad Norvegija naftos kainų nuosmukį atlaikys, suprastėjusi ekonomikos būklė pirmiausia gali smogti imigrantams, tarp jų ir lietuviams.

Jurgita LAURINĖNAITĖ-ŠIMELEVIČIENĖ

„Mūsų regione yra daug įmonių, vienaip ar kitaip susijusių su naftos ir dujų gavyba. Čia daug laivybos kompanijų, kurių visi laivai skirti naftos gavybos platformoms aptarnauti – tiekti joms įrangą ir produktus darbuotojams. Taip pat čia yra laivų statyklų, parduodančių laivus naftos ir dujų bendrovėms. Dabar jos sulaukia mažiau užsakymų, nes naftos gavybos įmonės mažina naujų naftos telkinių paieškas. Dėl to bendrovės jau atleidinėja darbuotojus“, – pasakoja ekonomistė S.Prunskaitė-Balkevičienė.

Nukentės du regionai

Tarptautinių tyrimų instituto Stavangeryje atliktas tyrimas parodė, kad naftos kainų kritimas labiausiai paveiks Miorę ir Rumsdalį, kuriame ir gyvena S.Prunskaitė-Balkevičienė, ir Rugalandą. „Neseniai skaičiau, kad viena įmonė atleidžia 33 darbuotojus, o „Rolls-Royce“, Norvegijoje turinti apie 3300 darbuotojų, naikina net 300 darbo vietų. Be to, atleidžiami ne žemiausios kategorijos darbininkai, o inžinieriai“, – pabrėžia lietuvė.

Norvegijos dienraštis „Dagens Naeringsliv“ apskaičiavo, kad iki 2016 m. pabaigos vien „Aker Solutions“ bendrovėse gali būti atleista apie 2,2 tūkst. žmonių.

Projektų vadove dirbanti S.Prunskaitė-Balkevičienė ir pati jau pajuto, kad padėtis Norvegijoje prastėja: jos įmonė, tiekianti specializuotus įrenginius laivybos, naftos ir dujų sektoriaus bendrovėms, taip pat sulaukia mažiau užsakymų.

Nuo praėjusių metų vasaros pasaulinė naftos kaina smuko maždaug dukart. Dar prieš metus – 2014 m. liepą pasaulinė naftos kaina viršijo 100 JAV dolerių už barelį, o šį rugpjūtį ji nesiekia ir 50 dolerių. Tad nieko keisto, kad ir Norvegija, didžiausia naftos gavėja Vakarų Europoje, dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Mažėja investicijų naftos sektoriuje

Naftos ir dujų sektoriaus įmonės per pirmąjį šių metų pusmetį investicijas sumažino 8,2 proc. Norvegijos statistikos departamento prognozė rodo, kad šalies ekonomika šiais metais augs tik apie 1,2 proc. Norvegijai nafta yra svarbiausias ekonomikos stulpas. Naftos ir dujų sektorius 2014 m. sukūrė penktadalį (19,5 proc.) Norvegijos BVP ir garantavo daugiau nei pusę eksporto.

„Naftos sektorius pritraukia apie 30 proc. investicijų, mokesčiai iš šio sektoriaus formuoja apie 30 proc. visų įplaukų į valstybės biudžetą. Natūralu, kad drastiškas naftos kainų kritimas veikia Norvegijos ekonomiką. Traukiasi investicijos, ypač laivų statyklose, naftos platformose, naftotiekiuose ir metalų pramonėje. Jau didėja nedarbas“, – sako DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, DNB Ekonominių tyrimo departamento vadovė Jekaterina Rojaka.

Lietuviams susirasti darbą bus sunkiau

Norvegija – viena populiariausių lietuvių emigracijos krypčių, užimanti ketvirtą vietą pagal gyventi į užsienį išvykstančių lietuvių pasirinkimą. Norvegijos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. į šią šalį atvyko 4,4 tūkst. lietuvių, o iš viso čia jau gyvena apie 39,5 tūkst. mūsų tautiečių.

J.Rojakos nuomone, apie 40 proc. visų registruotų bedarbių Norvegijoje yra imigrantai. „Naftos kainų bumo laikais Norvegija kaip medus traukė darbuotojus iš ES, ypač iš Lenkijos ir Baltijos šalių. Darbo emigrantus Norvegija vilioja ne tik geru uždarbiu, bet ir aukšto lygio socialine apsauga. Būtų naivu manyti, kad Norvegijai veržiantis diržus emigrantai to nepajustų“, – mano J.Rojaka. Pasak jos, lietuviams dabar gali būti sunkiau rasti darbą Norvegijoje.

Šią tendenciją patvirtina ir įdarbinimo užsienyje agentūros „Eurodarbai“ direktorė Karina Raukštaitė. Nors lietuvių, norinčių vykti dirbti į Norvegiją, nemažėja, agentūra jiems mažai ką begali pasiūlyti. „Lietuviai vis dar mano, kad Norvegija yra svajonių šalis – 70 proc. besikreipiančiųjų į mus nori vykti būtent į Norvegiją“, – pasakoja K.Raukštaitė.

Prieš dvejus metus „Eurodarbai“ į Norvegiją dirbti išsiųsdavo apie 100 lietuvių per mėnesį, o šiemet – tik po 10. K.Raukštaitės teigimu, senieji jų klientai pradėjo labai atsirinkinėti žmones, prastesni darbuotojai jau po bandomojo laikotarpio atleidžiami, o su naujomis įmonėmis užmegzti bendradarbiavimo ryšių beveik nebeįmanoma. Užsieniečiai Norvegijoje tapo kone nepageidaujami.

„Anksčiau į Norvegiją siunčiamiems nekvalifikuotiems darbininkams nereikėdavo jokių privalumų, pavyzdžiui, mokėti užsienio kalbų. Tiesiog važiuoji į fabriką ir dirbi. Dabar klientai skaito kandidatų CV, atsirenka. Prieš porą metų, net jei darbuotojui nesisekdavo gerai atlikti savo darbo, jis vis tiek išbūdavo apie metus, o dabar prastesni darbuotojai važiuoja namo po 3–5 mėnesių. Anglijoje taip nėra – visi dirba, kol išmoksta. Be to, šiuo metu rasti Norvegijoje naujų klientų, kuriems galėtume pasiūlyti darbuotojų iš Lietuvos, jau sudėtinga. Anksčiau mums atsakydavo 40 proc. įmonių, kurioms nusiųsdavome laiškus, o neseniai išsiuntėme tūkstantį laiškų ir negavome nė vieno atsakymo“, – padėtį apibūdina K.Raukštaitė.

Ši jau maždaug metus besitęsianti tendencija ima atsispindėti ir Norvegijos statistikos departamento duomenyse: 2014 m. į Norvegiją atvyko tūkstančiu lietuvių mažiau nei 2013 m.

Lietuvos komercijos atašė Norvegijoje Aleksandras Laurinavičius priduria, kad Lietuvos įmonės, kurios eksportuoja į Norvegiją ir dirba bent kiek su naftos ir dujų sektoriumi susijusiose srityse, gali pajusti užsakymų mažėjimą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.